Laimė

Kas jūsų manymu yra laimė?

Vidinė taika, gyvenimo paprastumas, sugebėjimas džiaugtis paprastais dalykais, nerūpestingumas, o gal buvimas visada užimtu, lėkimas tvarkyti įvairių, kaip verslininko reikalų, kur per turtus ar valdžią žmonės neturi tikrų draugų, nes juos supa vien tik jiems pataikaujantys pakalikai, kurie išnyksta lyg rūkas išaušus rytui, žmogui netekus turtų ar valdžios?

Iliustracija sukurta pasitelkiant AI (Gemini).

Laimė, tai vidinis jausmas, kuris savaime suprantama nepriklauso nei nuo turtų, nei nuo užimamos padėties. Tai akivaizdūs dalykai.

Vidinę ramybę ar taiką dažnai sunku pasiekti šurmulyje ir pasipriešinimų lavinoje, kuri yra būdinga sociumui ar internetui. 

Šiais laikais, daug net dvasiškai išprususių žmonių pasinėrę į "gladiatoriškas kovas" prieš vienus ar kitus dalykus. Kuo stipresnė pasipriešinimo deklaracija - tuo stipresnis ir atoveiksmis, spaudimas ar ataka, kuri nukreipta prieš ją. Veiksmo ir atoveiksmio dėsnis.

Jums gal tai patinka, bet man ne...

Skelbdami pasipriešinimą, jūs tuo pačiu eskaluojate problemą ir tik sukeliate didesnius šios problemos rezonansus, įtraukiate į šios problemos sūkurį ir kitus žmones. Tai teisingas kelias, jeigu jūs iš tikrųjų esate nusiteikęs eiti iki galo ir kovoti iki paskutiniojo atodūsio dėl šių savo idealų, tačiau tai neigiamai atsilieps jeigu kitą minutę pradėsite trokšti atgauti vidinę ramybę, kuri  prieš tai skelbtų kovingų šūkių buvo sutrikdyta.

Per tam tikrą laiką supratau, kad tai tik be reikalo mane išveda iš vidinės taikos būsenos ir nėra taip svarbu, kaip atrodė. Daugelis mano mestų iššūkių sistemai kilo iš mano ego. Dėl to jie nėra svarbūs aplamai. 

Iš vienos pusės žiūrint, reikia stiprybės, kad užsispyrus lyg "ožiui" pūsti prieš vėją, tačiau dažnai didesnėje perspektyvoje visos šios ego išraiškos yra bereikšmės ir bevertės, tik sugriaunančios kažką, kas buvo, deginančios tiltus ir visa kita. 

Panašiai, kaip aš palikau facebook dėl kažkokios nuobaudos, kurios net greičiausiai neprisiminsiu po pusės metų. Skirtumas tik tas, kad aš pasiryžau eiti iki galo ir būtinai turiu tai tesėti. Bet sumoje, po daug metų tai prisiminsiu kaip eilinį savo kvailą poelgį.

Sumoje, žmonės, kurie mažiau erzinasi, turi užsiauginę šiokį tokį "stuburą", yra žymiai sėkmingesni ir atsparesni visoms gyvenimo negandoms. Jie sukaupia valią ne į kvailą užsispyrimą, tačiau į tai, kad savo tokias ego išraiškas įveikti. Būtent tokie žmonės visiems atrodo ramūs, taurūs ir patikimi, o ne tie, kurie dėl visko kelia skandalus, panašiai, kaip ir daugelis tautiečių internete.

Neketinau šiandien nieko rašyti, bet pagavo kažkoks nežemiškas impulsas ir teko.

Sėkmės!
Arvydas, 2021-08-19.