Kokie pojūčiai pašalinus facebook paskyrą ir pasitraukus iš jo?

Kiekvienas evoliucinis žingsnis, mūsų gyvenime, reikalauja tam tikrų aukų, praeities atributų atsikratymo ir naujų dalykų atradimo. Taip nebūna, kad žengdamas šį žingsnį žmogus viską prarastų, tiesiog, vienų dalykų jis netenka, o kitus atranda. Tai normali evoliucija.

Iliustracija sukurta pasitelkiant AI (Gemini).

Pavyzdžiui, depresija, kaip tik nutinka tada, kai mes vis dar laikomės įsikibę į jau prarastus, senus dalykus, savo praeities titulus, pasiekimus, kitas regalijas ir panašiai, nenorėdami atrasti savęs iš naujo, naujoje perspektyvoje ir naujai susidariusiose galimybėse, vis dar bandydami dėtis tais, kuriais jau nesame, bet kažkada buvome... 

Šiam darbui reikalinga labai daug energijos ir jis mus stipriai alina. Norint to atsikratyti, reikia pirmoje eilėje nustoti didžiuotis ir girtis tuo, kuo tu buvai kažkada, paaukoti tai dėl vidinės taikos, už kurią nieko svarbiau mano manymu nėra. Kaip sakant, nešerti ego daugiau savo energija.

Naudodami facebook, daugelis žmonių švaisto labai daug laiko veltui, o laikas yra svarbiausias žmonių resursas. Tokiu būdu, jie galima sakyti dirba socialiniam tinklui, tik nemokamai, vykdydami įvairių puslapių ar žmonių postų re-postus, aptarimus, sąveikaudami su verslo puslapiais, reaguodami į kažką, kas padeda rinkos tyrimams, tačiau pačiam žmogui neduoda beveik jokios naudos... 

Tokiu būdu, žmonės tiesiog tampa verslui dirbančiomis bitelėmis (aka "working bees").

Socialinio tinklo turinys irgi parenkamas nebūtinai pagal žmogaus lūkesčius ir žmogus tampa beveik eksperimentams skirta "pelyte", bet ne tas blogiausia ir labiausiai man užkliuvo...

Cenzūra

Cenzūra, kuri primena gulagą ar kalėjimą su savo vis didėjančiomis bausmėmis ir visomis kitomis pasekmėmis... Cenzūra, nes mūsų pasaulėžiūra neatitinka kažkokio "pienburnio", kuris įkūrė socialinį tinklą pasaulėžiūros! Su tuo aš nusprendžiau daugiau nesitaikstyti ir po eilinės bausmės iš šio soc. tinklo pusės, impulso pagaugas, per kelias sekundes apsisprendęs, inicijavau savo facebook paskyros pašalinimą! Būtent, pašalinimą ir dar po to šią sistemą pasiunčiau gautame iš jų laiške "ant trijų raidžių", nes ko jie ir toliau lenda į mano gyvenimą, kai mūsų keliai jau išsiskyrė ir vibracijos išėjo iš bendro rezonanso...

Toks jau aš. Tokia mano maištininkiška prigimtis, kuri greičiausiai man duota ne be reikalo, nes juk kažkas šį pasaulį turi keisti. O kartais tam pakanka ir "drugelio efekto". Na bet ok, nereikia susireikšminti. 

Iš dalies, mano veikla facebook buvo mano ego puoselėjimas, nes kaupiau pasekėjus, net apie 800 žmonių iš viso pasaulio, ir tuo kartais girdavausi draugams ar kolegoms. Tai glostė mano ego ir dėl  to galima sakyti trukdė dvasiniam augimui, dėl ko šios situacijos atomazga turėjo kažkada įvykti. Tai skamba kiek egoistiškai, tačiau tai tiesa. 

Visi mes žmonės, netobuli, su savais "tarakonais" mūsų galvose, o manieji itin erzlūs ir impulsyvūs, ko stengiuosi niekada nerodyti, tačiau ne visada tai pavyksta. 

Bausmės

Facebook aš ištisai turėjau problemų su cenzūra. Kas juokingiausia, jie mane dažnai bausdavo už svetimų facebook puslapių postų viešinimą. Prie ko viešinantis postą žmogus, jeigu turinį įdėjo ne jis? Atakuotų sau prasižengusį puslapį, tyliai pašalinę tokį perviešintą postą. Kam tie visi bereikalingi nervai? Kam erzinti visus iš eilės?

Paskutinį kartą, jie man buvo parai apriboję galimybę komentuoti, o šį kartą, kada kantrybė perpildė paskutinį lašą - jie parai apribojo galimybę dėti naujus postus, nes gan spalvingai aprašiau viename komentare, kokie karingi per amžius buvo, mano manymu, iš vikingų kilę europiečiai ir kad niekam nepasidarytų mažai, jeigu jei grįžtų prie šio prieštvaninio įniršio, ir stotų vėl į karo ir kraujo kelią... Kažkam tai nepatiko, nors ir tai buvo istorinė tiesa ir dėl to kažkas paskundė mane soc. tinklui, ir paleido įvykių grandinę, kurios pasekoje tai įvyko. 

Nors gal aš pats ją paleidau, parašydamas konkretų komentarą, dėl kurio nei kiek nesigailiu ir nesijaučiu kaltas. Kaip sako, už teisybę visi pyksta. Tai tik buvo istoriniai faktai, kuriuos tiesiog vaizdžiai aprašiau, dėl ko nei kiek nesigailiu ir mano sąžinė yra visiškai rami!

Aš jau praeitą kartą stipriai pergyvenau, dėl prieš tai buvusios bausmės ir visai ne dėl to, kad negalėjau komentuoti, bet dėl to, kad pasijutau lyg koks nusikaltėlis, kas daug blogiau. Tai stipriai jautėsi per emocinį planą ar aukštesnes mano esybes, kurios labai pradėjo dėl to nerimauti. 

Pratinimasis gyventi be facebook

Nors aš jau kuris laikas pratinausi gyventi be facebook prieš tai. Tiesiog vysčiau kantrybę, pvz. sau leidžiu įsijungti facebook, tačiau neleidžiu žiūrėti jame naujienų, tik su draugais susirašyti ir daugiau nieko, kad nebūti be ryšio... Ir taip, tempdavau savaitėmis, jų nežiūrėdamas, kad kuo mažiau priklausyti nuo socialinio tinklo ir jeigu kas, nebūtų sunku iš jo ištrųkti.

Kas įdomiausia, kad tuo metu buvo atvejis kai facebook nubaudė mano vieną iš puslapių už kažkokį turinį, kai aš ne tai, kad nedėjau jokio turinio, bet net ir nežiūrėjau facebook naujienų. Gal hakeriai, gal tiesiog pamiršau, kad tai dariau, gal dar kažkas, ar jie norėjo tiesiog mane išjudinti, kad vėl pradėčiau aktyviai naudoti facebook, nes vis tik keli šimtai pasekėjų, kas veiktų ir išjundintų tuo pačiu ir juos. 

Šis įvykis taip ir liko neaiškus, bet dabar jau tai daugiau nesvarbu.

Kokia savijauta?

Nemeluoju, savijauta pasitraukus iš facebook tiesiog nuostabi! Įsivaizduokite, per daugiau nei dešimt metų sukauptą emocinę naštą, kurios netenki kelių mygtukų paspaudimu! Daugiau niekam nieko nereikia aiškinti. Daugiau prieš nieką nereikia teisintis, atsikirtinėti į kažkokią kritiką, ar dar kažką. Visa tai dingo ir išnyko, lyg tai niekada neegzistavo! 

Nereikia nerimauti, kas tenai vyksta, nes viso to jau nėra, nieko to daugiau neegzistuoja tau. Tu visiškai ramus ir laimingas. Ir dvasinė vidinė pusė, kuri jaučiasi kartais blogai, kai žmogus padaro kažkokį blogą poelgį, šiuo atveju irgi jautėsi puikiai nuo pirmosios dienos. Jokio akmens ant dūšios, kaip sakant. Visi akmenys nukrito tuo pačiu. Tai tiesiog nuostabu!

Pirmąją savaitę, gal kiek kamavo seni įpročių modeliai, kad reikia kažką vis periodiškai dirstelėti - "kas gero?", "kas naujo?", tai įsijungiau ant galo po kelių dienų savo twitterį ir vk, tačiau ten labai daug sėdėti taip ir nepradėjau, nes šiuose tinkluose beveik nieko nedarau, bent pakol kas. 

Jeigu kas, tenai mane galima rasti. Retkarčiais dirsteliu, kas tenai vyksta, bet kol nematau nieko, kas mane sektų ar kam būtų įdomu, ką rašau, kažkokių reakcijų į mano turinį, per daug laiko šiems tinklams skirti neplanuoju...

Alternatyvos

Šiais laikais iš viso, kažin ar reikia socialinio tinklo, kad sužinoti naujienas. Aš paprastai nuėjęs į tualetą jų paskaitau savo naujame Android telefone, tiesiog "nusukus į kairę". Tenai yra naujienos, kurios formuojamos pagal jūsų google paieškas, pagal tai, kas jums įdomu ir aktualu, sekamas visas internetas ir formuojami keli naujienų puslapiai specialiai jums, kur įeina ir youtube filmukai. Tokiu būdu, nereikia jokių profilių, registravimųsi kažkur, ar kito šlamšto...

Dvasinis kelias

Sumoje, tai kai sielos galų gale pabaigs visas savo pamokas ir misijas Žemėje, pasieks tokią stadiją, kada teks atsikratyti visų žemiškų dalykų ir sąsajų, irgi teks panašiai visko atsisakyti. Facebook, kaip tik yra vienas iš tokių dalykų ir kažkaip net prisiminiau apie tai, kai pašalinau savo facebook paskyrą, kad kai aš mirsiu ar iš čia pasitrauksiu, galbūt į aukštesnes civilizacijas ar dar kažkur, juk irgi taip pat lygiai nuo visko teks atsiriboti, nutraukti su šiuo pasauliu visas sąsajas ir net įdomu tai pabandyti kažkokiu mastu padaryti dabar... 

Iš tikrųjų taip tik atrodo, kad tai baisu, bet po to pasijunti labai laisvas. Greičiausiai ir dvadinės evoliucijos eigoje, pasitraukus iš šio pasaulio, lankys mus panašūs laisvės jausmai. 

Na, o šiaip, aš niekur nedingau. Gal tik šiuo metu kiek aprimau ir mažiau esu aktyvus socialine prasme ar savo puslapiuose. Toks gyvenimo periodas. Mane galite sketi čia, galbūt per twitterį ar VK, kaip ir per mano puslapius pasaulekura.lt ar fellow.lt, kur dabar nesu labai aktyvus. 

Vidinė taika

Tiesiog, dabar kiek norisi ramybės. Labai pradėjau vertinti "vidinę taiką". 

Kaip tik, ne taip senai žiūrėjau TV serialą "The Last Kingdom" (Paskutinė Karalystė), tiksliau žiūrėjau iš naujo, kur yra epizodas kai karalius nubaudė vieną bebaimį karžygį dėl to, kad jis sudrumstė jo vidinę taiką, įsibrovęs į rūmus nepaisydamas sargų, kad karalius tuo metu buvo užimtas, nes jautėsi, kad yra teisus, už ką po to buvo nubaustas ir liko labai kaltas. 

Pats TV serialas, tai istorinė fikcija, tačiau, jis man padėjo išgryninti vidinės taikos apibrėžimą ir pojūtį, įvertinti tai, suvokti tai, kaip konkretų subjektą, kurį pradėjau po to vertinti, kaip ir šis karalius. 

Reiškiasi, TV serialas atnešė naudą mano augimui. 

Kai pradedi suvokti vidinę taiką, kaip kažkokį subjektą ar vertybę, pradedi suvokti, kad facebook vidinę taiką labai stipriai griauna ne vien įvairūs puslapiai, bet ir paprasti žmonės, su savo burnojimais prieš kažką, pvz. valdžią, priimtus įstatymus, įvairius nepasitenkinimo kažkuo reiškimus ir t.t... 

Tai svarbūs dalykai, kai kuriems žmonėms, tačiau man dabar, kaip tam karaliui, svarbiau vidinė taika, savotiškai atitinkamos vibracijos ir visai "nedegu" rezonansais su kažkieno nuoskaudomis ar pasipiktinimais, kur vis daugiau facebook vartotojų paskutiniu metu pradeda lieti "tuldžį" dėl visko, kas jiems nepatinka.

Gal tai mane ir išmušė iš rezonansų su šiuo socialiniu tinklu, tokios šių žmonių skleidžiamos vibracijos. Nes sumoje, viskas prasidėjo nuo vieno posto, kur irgi žmonės ne itin buvo patenkinti valdžios priimtais sprendimais. Reiškiasi, taip viskas ir turėjo būti.

Šiam kartui tiek!

Pagarbiai,

Arvydas, 2021-08-17.